2019.10.04 13:00

Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos teatro ir muzikos akademija praneša, kad 2019 m. spalio 4 dieną, 13.00 valandą Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje (Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Aistė Bimbirytė-Mackevičienė gins daktaro disertaciją tema Vakarų Europos dailė Lietuvos kolekcijose XIX amžiuje ir grafas Vladislovas Tiškevičius“ (Menotyra – H 003).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Mokslinis vadovas – dr. (hp) Laima Surgailienė, vyriausioji mokslo darbuotoja, humanitariniai mokslai, menotyra (H 003), Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:

pirmininkas – doc. dr. Helmutas Šabasevičius, humanitariniai mokslai, menotyra  (H 003), Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija;

nariai:

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

Anotacija

Apibendrinamojo pobūdžio sintetinių tyrimų, kuriuose būtų gilinamasi į Lietuvoje buvusių rinkinių, ypač suformuotų užsienio dailės pagrindu, atsiradimą, turinį, vyraujančias tendencijas bei skonio pokyčius Lietuvos menotyroje beveik nėra. Meno kolekcijos paprastai tiriamos tik iš mecenavimo perspektyvos. Tai paskatino disertacijos objektu pasirinkti XIX a. Lietuvos dvaruose egzistavusius Vakarų Europos dailės rinkinius, konkrečiai – tapybos kūrinių kolekcijas, jų suformavimo aplinkybes bei konkretų Vladislovo Tiškevičiaus kolekcijos atvejį.

Tyrimo tikslas – remiantis XIX a. Lietuvoje egzistavusių Vakarų Europos dailės rinkinių turinio suformavimo aplinkybių analize apibendrinti to meto vietos aristokratijos santykį su užsienio dailės objektais ir įvertinti Lietuvos kolekcijas Vakarų Europos kolekcionavimo kontekste. Darbe apžvelgiama senosios, t. y. XIV–XVIII a., dailės vertinimo kaita Vakarų Europoje XIX amžiuje, XIX a. Lietuvoje egzistavusių Vakarų Europos dailės rinkinių, privačių dvarų bibliotekų, viešai skelbtų kultūrinio pobūdžio tekstų turinys, atskleidžiamos Lietuvos kolekcininkų paskatos, įtakos ir galimybės įsigyti kūrinių užsienyje, nušviečiama kolekcionavimo raida XIX-XX a. pradžios Lietuvoje ir ją lėmusios aplinkybės.

Pagrindiniai uždaviniai suponavo istoriografinio metodo taikymą, naudotas ir faktografinis tyrimas bei lyginamoji analizė, taip pat socialinės dailės istorijos metodologija, nukreipta į dailės funkcionavimą visuomenėje. Pasitelktas ir atvejo studijos metodas, kuriuo naudojantis atskleidžiamas Vladislovo Tiškevičiaus kolekcionavimo reiškinio tipiškumas ir kolekcionavimo tradicijos Lietuvoje epilogas.

Darbas reikšmingai papildo lietuviškos kolekcionavimo istoriografijos nišą. Naujai surasti duomenys bei jų pagrindu padarytos įžvalgos skatina plačiau pažvelgti į kolekcionavimo reiškinį, kolekcininko asmenybę, rinkinius formavusių asmenų pasirinkimų priežastis, skatina atvejo studijas vertinti kontekstualiai, kaip charakteringu epochos bruožu tapusio reiškinio dalį. Šis darbas prisideda prie pastangų mažinant dvarų kultūros atskirtį, kuri neretai tebejuntama konstruojant lietuviškąją tapatybę. Kartu greta dar egzistuojančio XIX a. Lietuvos kaip izoliuoto krašto įvaizdžio disertacija skatina pažvelgti ir į kitą, europietiškąjį to meto kultūros elementą. Tokiu būdu šis tyrimas aktualizuoja Lietuvos atminties institucijose saugomą dailės paveldą, paaiškina jo buvimą.

The title of the dissertation:

Western European Fine Arts in Lithuanian Collections in the 19th Century and Count Władyslaw Tyszkiewicz

Annotation

Synthetic research of generalised nature on the emergence, content, prevailing trends and changes in taste in Lithuanian collections, especially those accumulated on the grounds of foreign fine arts, hardly exist in Lithuanian art history. Art collections are usually researched only from the perspective of patronage. This encouraged to choose the collections of Western European fine arts, in particular the collections of paintings, the circumstances of their emergence in Lithuanian manors in the 19th century and a specific case of the collection of Władyslaw Tyszkiewicz as the subject of the doctoral thesis.

The aimof the doctoral thesis is to generalise the relation of the local aristocracy at that time to foreign art objects and assess Lithuanian collections in the context of Western European collecting on the grounds of the analysis of the content and circumstances of Western European art collections in Lithuania in the 19th century. The thesis reviews the change in the appreciation of the so called “Old Masters” (i.e. fine arts of 14th–18th centuries) in Western Europe during the 19th century, the content of the sets of works of fine arts of Western Europe which were present in Lithuania in the 19th century, as well as the libraries of private manors and published cultural texts. It reveals the incentives, influences and opportunities to acquire works abroad of Lithuanian collectors and conveys the development of collecting in Lithuania in the 19th – early 20th centuries and the circumstances that had an impact on it.

The main objectives implied employment of a historiographic method. In addition, factographic research, comparative analysis and the methodology of social art history aimed at functioning of fine arts in society were also used. The method of case study was also employed to reveal the typicality of the phenomenon of collecting of Władyslaw Tyszkiewicz and the epilogue of colleting tradition in Lithuania.

The thesis makes a significant contribution to Lithuanian historiography of collecting. The newly discovered data and insights made on them encourage a broader look at the phenomenon of collecting, personality of the collector, the reasons of his choices, contextual assessment of case studies as a part of a phenomenon that has become a characteristic feature of the era. Finally, this work contributes to the attempts to reduce the isolation of the culture of manors, which is often felt in the construction of Lithuanian identity. In addition to still existing image of the 19th-century Lithuania as an isolated country, the thesis encourages to look at another- i.e. European element of culture of that time. In this way the research actualizes the heritage of fine arts preserved in Lithuanian memory institutions and explains its existence.