DAILĖS PAVELDAS

Versija spausdinimui >>> 

  PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
                                                               2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-323

LIETUVOS DAILĖS PAVELDAS: VAIZDAI, TEKSTAI IR KONTEKSTAI


     1. Programos vykdytojas - Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

     Norminiai etatai skirti programai- 10,5.

     2. Programos tikslai:

     1. Įtraukti į mokslinę apyvartą nežinomus lituanistinio paveldo dailės kūrinius bei su jais susijusius istorinius tekstus, esančius mūsų šalyje ir užsienyje;

     2. Atskleisti Lietuvos istorinių laikotarpių vizualiosios kultūros specifiką, sąsajas su socialinių, religinių ir politinių veiksnių kaita;

     3. Metodologiškai atnaujinti Lietuvos dailės paveldo tyrimus, kad jų rezultatai atlieptų šiuolaikinės visuomenės poreikius ir iššūkius; sudaryti sąlygas paveldui tapti dabarties dvasinės kultūros dalimi.

     3. Programos uždaviniai:

     Pasitelkus lyginamosios vaizdo ir teksto šaltinių interpretacijos metodus, ištirti:

     1. Vaizdų funkcionavimą istorinėse visuomenės ir kultūros terpėse bei jų išlikimą vėlesniuose vaizdo ir/ar žodžio diskursuose;

     2. Kiek ir kaip įvairių laikotarpių kultūroje žodžiai lėmė, valdė vaizdinę raišką ir jos suvokimą; kaip kito santykis tarp kalbos vaizdų (vaizdinių, kuriuos sužadina ir pakartotinai įtvirtina tekstai) ir medžiagiškai (medialiai) išreikštų vaizdų galios;

     3. Dailės ikonografijos ir tekstinių vaizdinių ryšį, aiškintis visuotinius ir lokalius jų aspektus;

     4. Rašytinių šaltinių liudijimus apie meno kūrinius ir dailės kūrinius kaip istorijos šaltinius.

    4. Metodologinis tyrimų pagrindimas

 Tiriamojo objekto – Lietuvos dailės paveldo tematikos tyrimai pasaulyje beveik nevykdomi, o ten kur vykdomi (Lenkijoje, Baltarusijoje), neretai būna tendencingi, vienašališki, tad mūsų paveldo tyrimai visų pirma aktualūs Lietuvai, reikalingi jos visuomenei. Taip pat šie tyrimai padės integruoti Lietuvos dailės istoriją į Vidurio ir Rytų Europos dailėtyros diskursą.

Programos tyrimams taikoma vizualiosios kultūros studijų metodologija, prioritetiniai yra meno kūrinio kaip vaizdo sąveikos su tekstais tyrimai. Lyginamieji vaizdo ir teksto santykių tyrimai Vakaruose plačiai išvystyti (dailės istoriko Hanso Beltingo, literatūros istoriko ir vaizdų teoretiko W. J. T. Michello ir kitų veikaluose) ir laikomi perspektyviais, tačiau Lietuvoje jie nepakankamai taikomi, tad naujas, tarpdalykinis požiūris, sujungiantis vaizdo ir žodžio raiškos sritis, bus panaudotas programos tikslams įgyvendinti. Programai vykdyti bus pasitelkti ir kiti šiuolaikiniai tyrimo metodai: ikonologijos, meno sociologijos, istorinės antropologijos.

Šios ilgalaikės programos rėmuose galimi bendri tyrimai su kitomis Lietuvos paveldą, ypač raštiją tiriančiomis mokslo institucijomis, pvz., LLTI, LII. Remiantis šiuo metu pasaulyje taikomomis teorinėmis prieigomis, atsiranda galimybės jungtis į užsienio šalyse vykdomus tarptautinius dailės tyrimų projektus.

 

     5.Tyrimų etapai ir jų charakteristika:

     Tyrimų etapai:

     1. Medžiagos rinkimas (muziejuose, archyvuose, bibliotekose, bažnyčiose ir kt.). Programos finansavimas nenumato medžiagos rinkimo atatinkamose užsienio institucijose. Jis bus  vykdomas, šiam tikslui gavus papildomas LMT administruojamas lėšas.

     2. Pirminiai vaizdinių ir rašytinių šaltinių tyrimai (ikonografiniai, atribuciniai tyrimai).

     3. Surinktų duomenų analizė ir interpretavimas, taikant šiuolaikinius  tyrimo metodus.

     Programoje numatoma išskirti 3 temas:

     1. LDK dailės istorijos tyrimai. XVI–XVIII a. dailės, jos kūrinių ir vaizdinių analizė pasitelkus rašytinius tekstus; šaltinių tyrimai, skirti dailės funkcionavimo LDK kontekste rekonstrukcijai. Nagrinėjama vaizdo kontrolė LDK visuomenėje. Gvildenami istoriniai kontekstai, sąlygoję verbalinės ir vizualinės reprezentacijos sąsajas. (2,76 norminiai etatai)

     2. Naujausiųjų laikų Lietuvos dailės raidos tyrimai. Prioritetai: anksčiau menkai tyrinėti Lietuvos dailės istorijos periodai (XIX a. II pusės, dviejų XX a. pasaulinių karų meto dailė) ir kultūros sritys (amatų istorija); nauja tyrimų problematika ir metodologija (ankstyvųjų masinių medijų ir verbalinėmis raiškos priemonėmis grįstų menų poveikis XIX a. dailei, estetinio ir nemeninio vizualumo formų sąsajos, sovietmečio dailės reinterpretacijos problemos). (4 norminiai etatai)

     3. Sakralinės dailės, kuri sudaro didžiausią Lietuvos (ir LDK) vizualiojo meno paveldo dalį, tarpdisciplininiai tyrimai, paremti šaltiniais ir naujausiomis istorijos bei religijotyros žiniomis. Dailės kūriniai pristatomi kultūros istorijos, liturgijos, pamaldumo raidos bei socialinių-politinių aplinkybių fone. Patikslinama jau žinomo, o taip pat naujai atrasto dailės paveldo vertė ir reikšmė Europos kontekste. (3,75 norminiai etatai)

     Įgyvendinimo planas:

     2012 m.:

     Monografijos„Besotis žvilgsnis: Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra, 1865–1914“ parengimas.

     7mokslo straipsnių parengimas.

     5 pranešimai mokslinėse konferencijose.

     Medžiagos rinkimas monografijoms („Dailininkas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje“, „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“, „Retabulas: XVII-XX a. I p. altoriai Europoje ir Lietuvoje“, „Jėzus Nazarietis LDK: kūrinys ir vaizdinys“, „Rūpintojėlio įvaizdis ir atvaizdas“, „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX a.“, „Dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“, „Vilniaus dailė I pasaulinio karo metais“, „Lietuvos dailė 1939–1944“, „Lietuvos brandaus ir vėlyvojo sovietmečio tapyba”), jų dalių ar skyrių rašymas.

Preliminarios lėšos: 10,5 norminio etato.

     2013 m.:

     Tęstinio leidinio „Religinės kultūros paveldo studijos“, T. 4: „Lietuvos ornamento paveldo studijos“ parengimas.

     Taikomojo mokslo leidinio„Senųjų Joniškio bažnyčios knygų rinkinys“ parengimas.

     Taikomojo mokslo leidinio„Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniai“ parengimas.

     8mokslo straipsnių parengimas.

     Mokslinės konferencijos„Vaizdo kontrolė“ surengimas.

     Mokslinės konferencijos„Dailės kūrinys – istorijos šaltinis“ surengimas.

     7 pranešimai mokslinėse konferencijose.

     Medžiagos rinkimas monografijoms („Dailininkas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje“, „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“, „Retabulas: XVII-XX a. I p. altoriai Europoje ir Lietuvoje“, „Jėzus Nazarietis LDK: kūrinys ir vaizdinys“, „Rūpintojėlio įvaizdis ir atvaizdas“, „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX a.“, „Dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“, „Vilniaus dailė I pasaulinio karo metais“, „Lietuvos dailė 1939–1944“, „Lietuvos brandaus ir vėlyvojo sovietmečio tapyba”) , jų dalių ar skyrių rašymas.

Preliminarios lėšos: 10,5 norminio etato.

     2014 m.:

     Monografijos „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX a.“ parengimas.

     Monografijos „Jėzus Nazarietis LDK:  kūrinys ir vaizdinys“ parengimas.

     Monografijos „Rūpintojėlio įvaizdis ir atvaizdas“ parengimas.

     Šaltinių publikacijos „Žemaičių vyskupijos istorija“ parengimas.

     Tęstinio leidinio „ („Dailės istorijos studijos“, t. 6: „Vaizdo kontrolė“) parengimas.

     9mokslo straipsnių parengimas.

     Mokslinės konferencijos „Pažaislio istorija ir paveldas” surengimas.

     6 pranešimai mokslinėse konferencijose.

     Monografijų („Dailininkas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje“, „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“, „Retabulas: XVII-XX a. I p. altoriai Europoje ir Lietuvoje“,   „Dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“, „Vilniaus dailė I pasaulinio karo metais“, „Lietuvos dailė 1939–1944“, „Lietuvos brandaus ir vėlyvojo sovietmečio tapyba”) dalių ar skyrių rašymas.

Preliminarios lėšos: 10,5 norminio etato.

     2015 m.:

     Monografijos „Dailininkas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje“ parengimas.

     Monografijos „Dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“ parengimas.

     Monografijos „Lietuvos brandaus ir vėlyvojo sovietmečio tapyba“ parengimas.

     Monografijos „Retabulas: XVII-XX a. I p. altoriai Europoje ir Lietuvoje“ parengimas.

     Tęstinio leidinio „ („Religinės kultūros paveldo studijos“, T. V: „Pažaislio istorija ir paveldas“) parengimas.

     8 mokslo straipsnių parengimas.

     Mokslinės konferencijos „Tekstų vaizdai, vaizdų tekstai“ surengimas.

     Mokslinės konferencijos „Šventieji Lietuvoje“ surengimas.

     5 pranešimai mokslinėse konferencijose.

     Monografijų („Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“, „Vilniaus dailė I pasaulinio karo metais“) dalių ar skyrių rašymas.

Preliminarios lėšos: 10,5 norminio etato.

     2016 m.:

     Monografijos „Lietuvos dailė 1939–1944“ parengimas.

     Monografijos „Vilniaus dailė I pasaulinio karo metais“ parengimas.

     Monografijos „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“ parengimas.

     Tęstinio leidinio „Dailės istorijos studijos“, t. 7: „Tekstų vaizdai, vaizdų tekstai“ parengimas.

     Tęstinio leidinio „Dailės kūrinys – istorijos šaltinis“ ( „Religinės kultūros paveldo studijos“, t.  6: „Dailės kūrinys – istorijos šaltinis“ parengimas.

     Šaltinių publikacijos„LDK dailininkų sutartys“ parengimas.

     Studijos „Kaip Lietuva pasitiko XX amžių: vaizdinė Bažnyčios jubiliejaus refleksija“ parengimas.

     Studijos „Lietuvos sakralinė auksakalystė“ parengimas.

     StudijosGrafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837 – 1905) fotografijos: tarp eksperimento ir tradicijos“parengimas.

     8mokslo straipsnių parengimas.

     5pranešimai mokslinėse konferencijose.

Preliminarios lėšos: 10,5 norminio etato.

     6. Numatomi rezultatai:

     Programos tiriamojo darbo pagrindiniai rezultatai yra parengti moksliniai straipsniai, jų  rinkiniai, kolektyvinės ir individualios monografijos, taikomieji mokslo leidiniai, surengtos mokslinės konferencijos:

     Kolektyviniai veikalai:

     1. Parengtas tęstinis mokslo leidinys „Religinės kultūros paveldo studijos“ T. 4: „Lietuvos ornamento istorijos tyrimai“, 2013 m..

Ornamentas – Lietuvos dailės paveldo dalis, iki šiol netyrinėta ir neinterpretuota teoriniu požiūriu. Mokslinių straipsnių rinkinyje Lietuvos ir LDK XV – XX a. I pusės ornamentikos pavyzdžiai pirmą kartą publikuojami ir analizuojami kaip istorinių kultūros epochų simptomas ir tarptautinių Europos šalių ryšių rezultatas.

     2. Parengtas tęstinis mokslo leidinys „Dailės istorijos studijos“, t. 6: „Vaizdo kontrolė“, 2014 m..

Straipsnių rinkinys, kurio tema – vaizdinės raiškos ir vaizdų recepcijos valdymas – apima ikonografinių programų, norminės estetikos, cenzūros ir kitus klausimus.

     3. Parengtas tęstinis mokslo leidinys „Religinės kultūros paveldo studijos“, T.5: „Pažaislio istorija ir paveldas“, 2015 m.

Leidinys, skirtas Pažaislio ansamblio trijų šimtų metų jubiliejui, vienuolyno ir bažnyčios kūrėjams, fundatoriams, paminklo raidos istorijai, meno kūriniams.

     4. Parengtas tęstinis mokslo leidinys „Religinės kultūros paveldo studijos“ T.6:Dailės kūrinys – istorijos šaltinis“, 2015 m.

Straipsnių rinkinys, kuriame pristatomi dailės kūriniai, savo įrašais, signatūromis, funkcijomis, meninėmis ypatybėmis ir kitomis priemonėmis teikiantys įvairią istorinę informaciją, taigi, vertintini kaip istorijos šaltiniai. Kartu analizuojamos dailės kūrinio ir istorinio šaltinio tarpusavio sąsajos.

     5. Parengtas tęstinis mokslo leidinys „Dailės istorijos studijos“, t. 7: „Tekstų vaizdai, vaizdų tekstai“, 2016 m.

Straipsnių rinkinys, skirtas Lietuvos kultūros atvejų tyrimams vaizdo ir teksto sąveikos aspektais nuo imagologijos – neišlikusių dailės objektų atkūrimo pagal teksto šaltinius – iki kūrinių interpretacijos.

     Parengtos monografijos:

     1. Besotis žvilgsnis: Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra, 1865–1914“ , 2012 m.

Monografijoje tiriama žiūros praktikų kaita XIX a. II pus. Lietuvos dailėje ir kultūroje. Laikotarpis nagrinėjamas kaip pereinamasis tarpsnis tarp klasikinių ir modernistinių meninio vizualumo formų. Dailininkų ir žiūrovų nuostatų kitimas siejamas su mokslo raida ir naujų medijų – fotografijos, masinių reginių, iliustruotos spaudos – poveikiu.

     2. „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX a.“, 2014 m. Analizuojamas lietuvių tautinio kostiumo kūrybos šimtmetis. Pasitelkiant tarptautinį analogiškų procesų kitose Europos šalyse kontekstą, siekiama nustatyti svarbiausias idėjas, sudarančias nacionalinio kostiumo koncepcijos turinį, ir būdus, kuriais buvo konstruojama jo forma.

     3 .„Jėzus Nazarietis LDK: kūrinys ir vaizdinys“, 2014 m.

Konkretus atvaizdas – Antakalnio Jėzus (Jėzus Nazarietis), jo analogai ir kartotės nagrinėjami kaip atvejis, atskleidžiantis katalikiškosios kultūros sklaidą LDK. Ypatingas dėmesys skiriamas vizualinių ir verbalinių atvaizdo ir įvaizdžio raiškų prasmėms ir santykiams atskleisti.

     4.„Rūpintojėlio įvaizdis ir atvaizdas“, 2014 m.

Knyga apie Rūpintojėlio atvaizdo ir įvaizdžio paplitimą ir sampratą bažnytinėje dailėje, religinėje literatūroje, bažnytiniuose dokumentuose.

     5. „Dailininkas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje“, 2015 m.

Monografijoje siekiama ištirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailininko statuso raidą ir jo kūrybinę aplinką, tiriant dailininko padėties savitumą, kūrybos sąlygas, dailininko ir užsakovo santykius, dailininko vertinimą ir jo darbo poreikį visuomenėje.

     6. „Lietuvos brandaus ir vėlyvojo sovietmečio tapyba“, 2015 m.

Veikalas apie skirtį tarp ideologinių bei estetinių normų ir realios dailės produkcijos, apie „Ezopo kalbą” dailėje ir šalia jos, taip pat apie nesutaikomą priešpriešą tarp darbų ir žodžių, palikusią gilų, iki šiol neišdildomą pėdsaką visuomenės mentalitete.

     7 .„Retabulas: XVII-XX a. I p. altoriai Europoje ir Lietuvoje“, 2015 m.

Turtingas potridentinių Lietuvos altorių paveldas knygoje interpretuojamas kaip simbolinių prasmių ir vizualinių elementų vienovė.

     8. „Dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“, 2015 m.

Šiuo tyrimu pristatoma XX a. I pusės dailioji amatininkystė kaip reikšmingas kultūros reiškinys, glaudžiai susijęs su to laikotarpio socialiniais, pramonės, kultūros ir švietimo raidos procesais, etinių ir estetinių idėjų sklaida. Bus pateikiamos naujos žinomų dailės gyvenimo ir kūrybos reiškinių aplinkybės bei interpretacijos, akiratin pateks dar neseniai marginalinėmis arba ne tokiomis svarbiomis laikytos kūrybos sritys.

     9.„Lietuvos dailė 1939–1944“, 2016 m.

Nagrinėjamas sudėtingas politinių permainų tarpsnis, radikaliai pakeitęs dailės gyvenimą, jos vartojimą, sampratą ir kt. Tyrimas atskleidžia pokyčių priežastis ir pobūdį, parodo dailės gyvenimo politizaciją sovietų okupacijos metais, per dailės kūrinių ikonografiją atskleidžia eskapizmo ir intymizmo nuotaikas karo metais; atskleidžiami iki šiol neanalizuoti dailės kūrėjų likimo vingiai, dailininko profesinės savivokos ypatumai.

     10. „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“, 2016 m.

Monografija skirta XVIII a. I pusėje Vilniuje užgimusios ir beveik visoje. LDK pasklidusios baroko architektūros ir dailės stiliaus atmainos, vadinamos „Vilniaus baroko mokykla”, reiškiniui. Stiliaus suklestėjimą savitumą, objektų gausą ir paplitimą bandoma paaiškinti socioekonominiais aspektais.

     11. „Vilniaus dailė I pasaulinio karo metais“, 2016 m.

Tyrimas skirtas dailei ir meniniam gyvenimui okupacijos sąlygomis, užkariautojų ir užkariautųjų kultūrų ir meno susidūrimui, vizualinės produkcijos pavertimui modernia propagandos priemone, karo metų vaizdinių specifikai.

     Parengtos šaltinių publikacijos:

     1. „Žemaičių vyskupijos istorija“, 2014 m.

     2. „LDK dailininkų sutartys“, 2016 m.

     Parengtos mokslo studijos:

     1. „Kaip Lietuva pasitiko XX amžių: vaizdinė Bažnyčios jubiliejaus refleksija“, 2016 m. Pristatomas 1900–1901 m. Bažnyčios jubiliejus, nagrinėjama jo reikšmė Lietuvai. Analizuojami verbaliniai ir vaizdiniai jubiliejaus atminimo ženklai.

     2. „Lietuvos sakralinė auksakalystė“, 2016 m.

XVIII a. Lietuvos liturginės auksakalystės paveldo meninės ir istorinės vertės analizė. Tyrimas koncentruojamas į stilistinę Lietuvos sakralinės auksakalystės raidą, ikonografijos ir plastikos pokyčius. Siekiama ištirti, kaip kitų šalių stilistinės tendencijos atsispindi Lietuvos sakralinėje auksakalystėje. Didelis dėmesys skiriamas kūrinių istoriniam kontekstui, jų formose, įrašuose fiksuotai istorinei informacijai.

     3. „Grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) fotografijos: tarp eksperimento ir tradicijos“. 2016 m.

Studijoje tiriamas vienas seniausių Lietuvoje eksperimentinės meninės fotografijos paminklų – S. K. Kosakovskio fotoarchyvas kaip kompleksinis vaizdinis objektas, susiklostęs XIX a. pabaigos estetikos, pozityvistinės pasaulėžiūros, gamtamokslinių atradimų ir bajoriškosios kultūros tradicijų sankirtoje.

     Parengti taikomieji mokslo leidiniai:

     1. „Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniai“, 2013 m. Pristatoma Bažnytinio paveldo muziejaus specifika ir svarbiausi jo rinkinio objektai, aptariama jų istorija, liturginės funkcijos. Apžvelgiamas meninės formosir ikonografijos ryšys su istorinėmis aplinkybėmis ir pamaldumo bei liturginių tradicijų kaita.

     2. „Senųjų Joniškio bažnyčios knygų rinkinys“, 2013 m. Studijoje publikuojamas Joniškio parapinės bažnyčios bibliotekos katalogas. Jį palydinčiame straipsnyje nagrinėjama knygų rinkinio susidarymo istorija, jo komplektavimo šaltiniai, nustatoma visos bibliotekos ir kai kurių jos knygų vertė.

     Paskelbta mokslinių straipsnių kitoje mokslo spaudoje:40 .

     Surengtos mokslinės konferencijos:

„Vaizdo kontrolė“ 2013 m.

 „Dailės kūrinys – istorijos šaltinis“, 2013 m.

„Trys Pažaislio vienuolyno istorijos šimtmečiai”, 2014 m.

„Tekstų vaizdai, vaizdų tekstai“, 2015 m.

„Šventieji Lietuvoje“, 2015 m.

     7. Rezultatų sklaidos priemonės:

     Parengtų leidinių publikavimas vykdant šią programą nenumatomas. Rezultatai bus skelbiami gavus papildomą MT administruojamų at kitų sklaidai skirtų programų finansavimą.

     Lygiagrečiai su moksliniais tyrimais programoje dirbantys mokslininkai populiarins ir viešins savo tyrimų rezultatus: supažindins visuomenę su naujais atradimais, skaitydami pranešimus mokslinėse konferencijose, pristatydami juos populiariuose straipsniuose periodinėje spaudoje, savo kuruojamose dailės parodose Lietuvos muziejuose, viešose paskaitose, TV ir radijo laidose, dokumentiniuose filmuose.

 8. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. litų):

Eil.

Nr.

Išlaidų pavadinimas

2012

metais

2013

metais

2014

metais

2015

metais

2016

metais

Visai programai (suma)

1.

Programai skirti norminiai etatai, lėšos

10,5

 

333,9

10,5

 

333,9

10,5

 

333,9

10,5

 

333,9

10,5

 

333,9

10,5

 

1 669,5

2.

Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų)

00,0

00,0

00,0

00,0

00,0

00,0

 

Iš viso

333,9

333,9

333,9

333,9

333,9

1 669,5

 

9. Programos trukmė:

2012 - 2016 metai.


10. Programos vadovas:

dr. Laima Surgailienė (Laučkaitė), LKTI vyriausioji mokslo darbuotoja, tel. 8061142061; el. paštas: lauckal@yahoo.com

____________________