Lietuvos filosofijos istorijos skyrius

Tel.: (8~5) 275 59 12
Vadovė – mokslo darbuotoja dr. Rūta Marija Vabalaitė
El. paštas: marijavabalaite@gmail.com

Mokslo darbuotojai:

Vygandas Aleksandravičius, jaunesnysis mokslo darbuotojas
Gintaras Kabelka, dr. mokslo darbuotojas
Alvydas Noreika, dr. mokslo darbuotojas
Rūta Marija Vabalaitė, dr. doc. mokslo darbuotoja
Pillė Veljataga, dr. mokslo darbuotoja
Dalius Viliūnas, dr. vyresnysis mokslo darbuotojas

Doktorantai:
Oleg Skoriukov
Matas Grubliauskas
Eglė Razumaitė, laborantė

Skyriaus tyrimų objektas – Lietuvos filosofinės minties raida nuo ankstyviausių laikų iki mūsų dienų imtinai. Tyrimuose vadovaujamasi plačia Lietuvos filosofinės minties samprata: nagrinėjama ne tik profesionalioji (ji Lietuvoje buvo inicijuota 1507 m.), bet ir neprofesionalioji filosofinė mintis. Siekiama aprėpti tai, kas buvo sukurta Lietuvoje bei išeivių svetur ne tik lietuvių, bet ir lotynų, lenkų, anglų bei kitomis kalbomis. Gilinamasi į platesnį teorinį Lietuvos filosofinės minties kontekstą: kaip ją veikė pasaulinis filosofijos vyksmas ir kuo ji pagilina Europinių filosofinių procesų plėtotės supratimą. Laikomasi nuostatos, kad Lietuvos filosofinės minties istorija yra neatskiriama šalies ir valstybės istorijos dalis. Todėl kreipiamas dėmesys į tai, kokį vaidmenį filosofinės idėjos vaidino Lietuvos politiniame, visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Tyrinėjama filosofinių problemų istorija bei filosofijos koncepcijos, kryptys ir mokyklos. Taip pat gvildenama atskirų iškilių mąstytojų kūryba bei filosofiškai įprasminti Lietuvos kultūros istorijos procesai, dėmesys skiriamas pačios filosofijos istoriografijos refleksijai.
Atstovaujama plačiai lituanistikos studijų sampratai , Lietuvoje vykusius intelektinius procesus suvokiant kaip neatsiejamus nuo europinių minties procesų, o pastarųjų fundamentiniai tyrimai laikomi lituanistikos turtinimu.

DARBO KRYPTYS:
Fundamentinės Lietuvos filosofijos istorijos sintezės rengimas. 2021 m. planuojama išleisti II tomą Apšvieta-romantizmas (rašo Dalius Viliūnas). Numatytas keturių tomų veikalas.
Monografijose, moksliniuose straipsniuose ir skyriaus tęstiniame leidinyje „Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai“ publikuojami sritiniai tyrimai, atliekami įvairiomis kalbomis šalyje ir už jos ribų sukurto Lietuvos filosofinio paveldo vertimai (iš lenkų, vokiečių, lotynų, rusų, anglų, prancūzų, hebrajų k.).
Lietuvos filosofijos dabartinių tyrimų sritys: Apšvietos ir romantizmo epochų filosofija; sovietinio laikotarpio filosofija; analitinė filosofija; Lietuvos estetikos istorija, išeivijos filosofija. Vykdomi atskirų filosofų ir problemų tyrinėjimai: LDK jėzuitų politinė filosofija, rusoizmo ir šelingianizmo recepcija Lietuvoje, Juzefo Goluchovskio Vilniaus periodas; Leono Karsavino, Vytauto Kavolio, Rolando Pavilionio koncepcijos, ankstyvojo sovietmečio estetika; rengiami spaudai Romano Bytauto „Raštai“.
Skyrius registruoja ir sistemina filosofinės minties šaltinius, leidžia Lietuvos filosofijos mokslinį šaltinių katalogą. Išleisti keturi tomai.
Bendradarbiauja su Lietuvos istorijos institutu vykdant ilgalaikę mokslinių tyrimų programą „XIX amžiaus sociokultūrinis laukas: visuomenės grupės, asmenybės, kūryba, medijos“.

Tarptautinis bendradarbiavimas
Skyriaus mokslininkai aktyviai bendradarbiauja bei vykdo bendrus projektus su pagrindiniais tą patį istorinį filosofinį paveldą tiriančiais mokslo centrais: Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos ir sociologijos fakulteto Lenkijos filosofijos istorijos skyriumi; Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. Skovorodos vardo Filosofijos instituto Ukrainos filosofijos istorijos skyriumi, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Filosofijos instituto Filosofijos istorijos ir komparatyvistinių tyrimų centru; Varšuvos, Torunės, Zielonos Guros universitetų Filosofijos katedromis. D. Viliūnas vadovauja tarptautinio filosofijos šaltinių tyrimų projekto Polonica Philosophica Orientalia (2018-2022) Vilniaus tyrėjų grupei.

ISTORIJA
Įkurtas 1969 m. kaip LTSR Mokslų akademijos Istorijos instituto Visuomeninės ir filosofinės minties istorijos Lietuvoje sektorius, 1977 m. tapo Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Lietuvos filosofijos istorijos skyriumi. XX a. aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos filosofijos tyrinėjimai, daugiausia prof. Romano Plečkaičio (1933–2009) dėka, praplėsdami vyraujančią istoriografijos paradigmą ir Lietuvos kultūrinio paveldo sampratą, aprėpė įvairiomis kalbomis (lotynų, lenkų ir kt.) Lietuvoje plėtotą teoretizavimą, atmetė lingvo-etno-centristinius tyrimo lauko ribotumus bei sulaukė tarptautinio atgarsio. Atsisakius redukcionistinių (marksistinių) aiškinimo modelių, plėtotos kontekstualistinė ir racionaliosios rekonstrukcijos metodologija, šiandien konkurencingos europinės istoriografijos mastu. Sistemingai kauptas Lietuvos filosofų bio-bibliografinis katalogas. Parengti fundamentinių sintetinių Lietuvos filosofijos istorijos tomų prospektai. Pradėti versti Lietuvos filosofijos paminklai . Sukurta darbų nuoseklumo reikalaujanti Lietuvos filosofijos istorijos tyrimų strategija. Jos esminių gairių laikomasi ir dabar.
Skyrius Sąjūdžio metu buvo vienu valstybingumo kūrybos židinių; skyriaus mokslininkai Bronislavas Kuzmickas ir Mečys Laurinkus tapo Kovo 11-osios Akto signatarais.

LIETUVOS FILOSOFIJOS ISTORIJOS KALENDORIUS. MINĖTINOS DATOS 2018-2030

Tęstiniai leidiniai
Serija „Lietuvos filosofijos istorija. paminklai ir tyrinėjimai“ (įkurta 1990 m.):

Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai:

SKYRIAUS VEIKLA FOTOGRAFIJOSE