Rasius MAKSELIS

Rasius MAKSELIS – humanitarinių mokslo daktaras (filosofija, 01H),  mokslo darbuotojas.

https://orcid.org/0000-0001-6287-7922

https://www.researchgate.net/profile/Rasius-Makselis 

https://kfmi.academia.edu/RasiusMakselis 

1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete baigė anglų kalbos ir literatūros bakalauro studijas, ten pat įgijo šalutines filosofijos ir lotynų kalbos dėstytojo specializacijas. 1997 m. Vilniaus universiteto filologijos fakultete baigė literatūros teorijos magistratūros studijas, o 1998 m. Centrinės Europos Universiteto Budapešte viduramžių studijų departamente apsigynė antrąjį magistro laipsnį su pagyrimu. Stažavosi ir rinko medžiagą moksliniams tyrimams Paryžiaus, Leuveno, Vienos universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose. 2014 Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė humanitarinių mokslų filosofijos krypties disertaciją “Neoplatoniškoji „mąstymo gyvenimo‟ samprata: Plotino, Proklo ir Pseudo Dionisijo Areopagiečio koncepcijų lyginamoji analizė”. Šiuo metu – Lietuvos kultūros tyrimų instituto Lyginamųjų kultūros studijų skyriaus mokslo darbuotojas.

Mokslinių tyrimų sritis: vėlyvosios antikos ir viduramžių filosofijos istorija, neoplatonizmo filosofijos tradicija, jos raidos kultūriniai kontekstai, kultūros politika, inovacijų politika, kultūros ekonomika.

El. paštas: rasius.makselis@gmail.com

SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI

1. „Plotinas ir Proklas apie mąstymo gyvenimą“ (Plotinus and Proclus on the Life of Intellect), anglų k., Logos 108,  Vilnius, 2021, p. 53-67, DOI: DOI: https://doi.org/10.24101/logos.2021.54.

2. „Comparative analysis of Plotinus’ conception of Eternity as Life of Being and image of Aion in Chaldean Oracles“, Dialogue and Universalism, Volume 30, Issue 3, International Society for Universal Dialogue (ISUD), the Institute of Philosophy and Sociology of the Polish Academy of Sciences, Warsaw: 2020; pp 141-156; ISSN 1234-5792;

3. „Kalbos vaidmuo Martino Heideggerio tapatybės tezės interpretacijoje“, Iššūkis metafizikai: lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos, sud. akad. Antanas Andrijauskas, Vilnius, LKTI: 2019.

4. „Neoplatonizmo filosofijos atbalsiai Viačeslavo Ivanovo (1866–1949) straipsnyje „Čiurlionis ir menų sintezės problema“, Čiurlionis ir pasaulis, Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai, V, sud. Salomėja Jastrumskytė,  Vilnius, LKTI: 2019,  114–124.

5. „Apie gimtojo žodžio laisvę: šiuolaikiniai iššūkiai lituanistikai ir humanistikai“, Logos 97, Vilnius, 2018, p. 153–166.

6. „Biologinė ir kultūrinė įvairovės: filosofiniai ir politiniai analogijos aspektai“, Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves, sud. Aivaras Stepukonis, @eitis (lt), 2018, t. 772, str. 4–24, ISSN 2424-421X.

7. „Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos (prohodos) kontekste“, Logos 87, Vilnius, 2016, p. 35-42.

8. „Egzistencializmo refleksija Jacques’o Lacano „veidrodžio stadijos“  koncepcijoje“, Psichoanalizės fenomeno interpretacijos, sud. ir red. Antanas Andrijauskas, Vytautas Rubavičius, Vilnius, LKTI: 2016.

9. „Neoplatonizmas kaip gyvenimo filosofija“, Algis Uždavinys, Filosofija ir teurgija vėlyvojoje antikoje, sud. ir red. Rasius Makselis, Vilnius: LKTI, 2016, p. 270-276.

10. „Lietuvių tauta“ ar „Lietuvos tauta“? Viešosios politikos diskurso kaita atkūrus nepriklausomybę“ / Aivaras Stepukonis (sud.), Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos, @eitis (lt), 2016, t. 153, str. 79–95, ISBN 978-609-95858-0-2, ISSN 2424-421X.

11. „Concept of Life in the Context of Neoplatonic Noetics“, Sovijus, Vilnius: LKTI, 2016, p. 65-78.

12. „Plotinas ir Proklas apie Platono Timajo demiurgą‟ (Plotinus and Proclus on Plato's Timaeus Demiourge), Logos 85, Vilnius, 2015, p.12–21.

13. „Gyvybės‟ ir „mąstymo‟ problematikos aspektai senovės graikų filosofijoje‟, Kultūrologija 19. Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos –XIII, Sudarė A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2014. p. 247–282.

14. „Kūrybinės industrijos ir tarpsektorinė inovacijų sąveika‟, Kultūros vadyba ir kultūros politika: kūrybingos veiklos modeliai. Acta Academiae Artium Vilnensis,  Nr. 72. sud. Ieva Kuizinienė, Vilnius: VDA leidykla, 2014. P. 7–30

15. Plotino „Mąstymo gyvenimo (dzoe)‟ ir „Mąstymo  kaip aktualaus veikimo (energeia)‟ koncepcijų lyginamoji analizė‟, Logos 74, Vilnius, 2013, p.120–127

16. „Plotino „Mąstymo gyvenimo‟ koncepcijos ištakos ir termino „dzoe“ vartojimo Eneadose aspektai‟;  Logos 73, Vilnius, 2013.

17. „Algis Uždavinys ir Proklas‟, Rytai – Vakarai: komparatyvistinės studijos XII. Algio Uždavinio fenomenas, sud. A. Andrijauskas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius, 2012.

18. „Plotinas apie Amžinybę, kaip Būties gyvenimą‟ (Plotinus on Eternity as the Life of Being), Rytai–Vakarai: Komparatyvistinės studijos XI, Kultūrų sąveika,sud. A. Andrijauskas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas,Vilnius, 2011, 353–367.

19. „Plotino emanacija kaip „ilgas gyvenimas“ lyginamosios analizės perspektyvoje“, Rytai–Vakarai: Komparatyvistinės Studijos X. Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas, sud. A. Andrijauskas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas: Vilnius, 2010, 380–393.